šikšnarūris

ךikšnarū̃ris, -ė (hibr.) smob. (2) Lkš, Kv vlg. šykštuolis: Toks tu mun būk šikšnarū̃ris – nė pats naudojas, nė kitam duoda Lkv. Šikšnarū̃rė boba esi Žr. Šykštuolis, pavyduolis, šikšnarū̃ris Snt. Nū to šikšnarū̃rio gausi tiek, kaip nū žąsino avižų Lkv.